Kaip išsirinkti surenkamą šiltnamį?
Po žiemos pasiilgę naminių daržovių, dauguma skuba kuo greičiau užsiauginti šviežių salotų, ridikėlių, kitų vasarą menančių gėrybių. Tačiau tam, kad vasara kuo greičiau atkeliautų ant Jūsų stalo, būtina tinkamai paruošti vietą, kurioje auginsite daržoves.
Svarstote, į kokius kriterijus atkreipti dėmesį, renkantis šiltnamį? Mes galime padėti.
Šiltnamio danga
Plėvelė – tai bene pigiausia šiltnamio dangos medžiaga, tačiau įprasta celofano plėvele uždengtas šiltnamis tarnaus vos porą metų. Galima rinktis patvaresnes, tvirtesnio celofano dangas, bet tokiu atveju šiltnamio kaina patrigubėja, nors šilumos izoliacija išlieka didele problema. Norint apsaugoti daigus nuo pavasario šalnų, šiltnamį patartina apdengti papildomu antru sluoksniu arba agro plėvele.
Stiklo danga kur kas ilgaamžiškesnė, tačiau iškart susiaurina šiltnamio formos pasirinkimų galimybes – stiklu galite padengti tik arinį statinį. Tiesa, stiklinis šiltnamis gali sunkiai atlaikyti žiemos šalčius – jei tveriant paliekami bent mažiausi tarpai, į juos patekus ir užšalus vandeniui, stiklai gali suskilti, tad žiemai patartina juos išimti. Taip pat stiklas nėra atsparus smūgiams, todėl pasirinkus įsirengti stiklinį šiltnamį, reikia būti ypač atsargiems.
Polikarbonatas šiandien yra populiariausia šiltnamių dangos medžiaga. Ji gerai izoliuoja šilumą, tad statinio viduje temperatūra svyruoja kur kas mažiau, nei stikliniuose ar plėvele dengtuose šiltnamiuose. Ši medžiaga laužia saulės spindulius, taip augalai yra apsaugomi nuo perkaitimo – vasarą temperatūra pakyla tik iki 30 laipsnių (ne polikarbonato šiltinamuose – iki 40 laipsnių).
Šiltnamio dydis ir forma
Renkantis tiek šiltnamio dydį, tiek formą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ką ir kokiais kiekiais žadate auginti. Jei auginsite žemaūges daržoves, tokias kaip salotos, ridikai, pomidorai, galite rinktis žemesnį šiltnamį. Jei nusprendžiate vasarai užsiauginti naminių agurkų, šiltnamį patartina rinktis platesnį ir erdvesnį (sienos nuo 1,60 – 1,80 m aukščio).
Galite rinktis ir tarp skirtingų šiltnamių formų – arkinį arba šlaitinį statinį. Pastarųjų konstrukcija yra šiek tiek sudėtingesnė, tad kaina, lyginant su arkinių, yra didesnė. Kadangi arkiniai šiltnamiai yra paprastesni, juos kur kas lengviau sumontuoti, ši rūšis yra vyraujanti. Vis dėlto, sprendžiant, kokią šiltnamio formą pasirinkti, teisingo atsakymo nėra – tai tik skonio reikalas.
Konstrukcija
Nusprendus pasistatyti šiltnamį patiems, dažniausiai pasirenkamos paprasčiausios medžiagos – medis ar plastikas. Tačiau tokie šiltnamiai, nors ir pigiai atsieina, tarnauja trumpą laiką, tad sutaupoma tik momentiškai. Surenkamų šiltnamių konstrukcijos gaminamos iš aliuminio arba cinkuoto metalo. Aliuminis nerūdija, tad garantuojamas šiltnamio patvarumas ir ilgaamžiškumas.
Papildoma įranga
Jei norite maksimaliai palengvinti daržovių auginimą šiltnamyje, į jį galite integruoti daugybę papildomų dalių, prietaisų bei aksesuarų. Tai šiltnamio takelio atskyrimai, papildomos durys, stoglangiai bei ypač naudingi įrengimai – automatiniai langai bei laistymo sistemos.
Automatiniai langai padeda išspręsti vėdinimo problemą. Vasarą, dieną oro temperatūrai pakilus ypač aukštai, vėliau nukritus, būtina nuolat rūpintis, kad augalai neperkaistų. Atidaryti, uždaryti duris – šiltnamio vėdinimas tampa galvos skausmu. Tuo tarpu automatiniai langai padeda to išvengti – oro temperatūrai pakilus iki tam tikros ribos, langai atsiveria automatiškai – stūmoklyje esantis skystis, kylant temperatūrai, plečiasi ir automatiškai išstumia stūmoklį. Oro temperatūrai vėstant, langas automatika užsidaro.
Laistymo sistemos taip pat veikia automatiniu būdu ir leidžia nesirūpinti dėl galimo dirvos išsausėjimo. Nustatoma, kokį dirvožemio drėgmės lygį norima palaikyti ir jis nuolat matuojamas specialiais sensoriais. Vanduo tiekiamas iš specialaus rezervuaro, kurį galima pildyti ir lietaus vandeniu.
